Olita – Orany (Alytus – Varėna)

Šis dviračių maršrutas driekiasi ant buvusio XIX a. pab. geležinkelio pylimo ir sujungia tris savivaldybes: Alytaus miesto ir rajono bei Varėnos rajoną. Maršrute, kurį geriausia pradėti Alytuje Sveikatos tako pradžioje (Ūdrijos g.), yra krypties rodyklės, maršruto žemėlapio stendai, prie lankytinų objektų informaciniai stendai. 
Kasmet asociacija „Olita_Orany“ šiuo maršrutu organizuoja „dviratininkų traukinio“ važiavimą.
Alytaus mieste yra išlikusi ir buvusios geležinkelio stoties vandens siurblinė prie Nemuno. Norint ją pamatyti, reiks šiek tiek išklysti iš maršruto, tačiau tai verta padaryti, nes kelias iki jos driekiasi nuostabiu Panemunės dviračių taku.
Važiuojant vadovaukitės šiuo žemėlapiu - jį rasite paspaudę ČIA.
Pastebėjimas. Maršrutą galima pradėti ir Varėnoje (nuo geležinkelio stoties) ir vadovaujantis maršruto krypties rodyklėmis pasiekti Alytų.
Prieš pradedant kelionę – šiek tiek istorijos.
XIX a. pab. stiprinant vakarinę Rusijos imperijos (kuri tuo metu buvo užgrobusi dabartinę Lietuvos teritoriją)  sieną įtvirtinti miestai prie Nemuno – Kaunas, Alytus, Gardinas. Alytus buvo fortifikuotas įrengiant jame 3 klasės tvirtovę. Greitam susisiekimui tarp karinių įgulų buvo plėtojamas geležinkelių tinklas. 1895 m. nutiesta geležinkelio atkarpa nuo Varėnos stoties iki Poteronių Alytaus rajone. Tai buvo geležinkelio magistralės Sankt Peterbugas – Varšuva atšaka. Tuo pačiu metu pradėta geležinkelio atšakos statyba priešinga kryptimi – iš Gardino į Alytų pro Augustavą, Suvalkus, Šeštokus. Iš Varėnos ir Gardino atvestas atšakas sujungė 1899 m. pastatytas geležinkelio tiltas per Nemuną. Taip buvo užbaigtas Užnemunės geležinkelis, vadintas Suvalkų žiedu. Alytuje buvo įrengta trečios klasės geležinkelio stotis. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti rusų kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltą. Vokiečiai jį atstatė, tačiau medinį. Jis tarnavo iki 1926 m., vėliau išardytas, kaip nesaugus.  Nelikus tilto atšaka į Varėną apleista ir ilgainiui išardyta. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu išardytas ir vakarinis geležinkelio ruožas Alytus – Šeštokai. Vakarų krypties geležinkelio atkarpa pro Šeštokus atstatyta 1959 m. Taip Alytus buvo sujungtas su TSRS geležinkelių tinklu, neatkuriant ruožo į Varėną ir išvengiant tilto per Nemuną statybos. Nuo 1984 m. senosios Alytaus stoties vietoje liko tik krovininė stotis, o keleivinė perkelta į naująjį pastatą prie šiaurinio pramonės rajono. 1997 m. senoji stotis uždaryta, geležinkelis per miestą išardytas. Jo vietoje nutiestas Sveikatos (pėsčiųjų ir dviratininkų) takas.

Maršrutas

< 10 min.
550 m
< 10 min.
1.4 km
< 10 min.
840 m
< 10 min.
570 m
< 1 min.
240 m
< 10 min.
480 m
< 10 min.
750 m
< 10 min.
1.8 km
9
Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)
Tiltai

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą .  Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus. XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis ( https://ropejumping.lt ). Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis apipinto Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis. Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto prieigose pastatyta iš nerūdijančio plieno rožių širdelė, ant kurios drąsiai galima kabinti meilės spyneles. Šis Alytaus tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios kas 40 metrų žymos, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Tiltą puošia Vlado Kančiausko skulptūra  „Obels žiedas“ . Plačiau apie istorinį tiltą ir Užnemunės geležinkelius www.OlitaOrany.projektas.lt Senosios nuotraukos iš Algimanto Antanevičiaus kolekcijos, šiandieninių nuotraukų autoriai:  J. Baranowski, G. Bernatavičius, J. Bulina,  E. Dovydėnas, V. Paprastutis, M. Gudzinevičius, E. Rugieniūtė.

< 10 min.
1.3 km
< 10 min.
1.5 km
10 min.
2.5 km
< 10 min.
320 m
< 10 min.
1.3 km
10 min.
2.4 km
55 min.
14 km
50 min.
12 km
< 10 min.
940 m
15 min.
3 km
20 min.
4.3 km
15 min.
3.4 km
10 min.
2.6 km
30 min.
7 km