Ieškant praeities. Žydai Alytuje

Maršrutas

< 10 min.
2.2 km
< 1 min.
250 m
< 1 min.
12 m
5
Buvęs kino teatras „Palas“
Istoriniai statiniai

Kada tiksliai Alytuje buvo atidarytas kino teatras pasakyti sunku, tačiau remiantis archyviniais duomenimis 1920 m. K. Šulmanas buvo užregistravęs kinematografo įstaigą. 1929 m. šiame pastate jau veikė kino teatras. Ilgą laiką jis vadintas „Šulmano kino“, vėliau – „Palas“. Baigiantis begarsio kino erai „Palas“ laikinai buvo uždarytas remontui, kad galėtų atsinaujinti ir įmontuoti garso aparatūrą. Baigus remontus  pabrango ir bilietai į kino filmus. Sumažėjus pajamoms ir atsiradus konkurentams, „Palas“ savininkas sekmadieniais pradėjos taikyti nuolaidas gimnazistams. Kino teatre kasdien vykdavo 2 seansai. Filmų repertuaras nesiskyrė nuo Kauno. 1939 m. kino teatro „Palas“  savininkas jį pervadino į „Dainavą“. Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams užėmus Alytų,  kino teatre per savaitę buvo rodoma 15 įvairios dokumentikos ir kino seansų. Prasidėjus aktyviems karo veiksmams nukentėjo ir kino teatras „Dainava“: išplėšta aparatūra, apgriauta salė ir pastatas. Sutvarkius salę ir parvežus aparatūrą 1944 m. spalio 27 d. buvo atnaujintas filmų rodymas.  1952 m. kino teatras rekonstruotas, pertvarkytas jo fasadas. Virš durų atsirado rugio varpos (Sovietų sąjungoje jos buvo neatsiejamos nuo komunizmo). Po 1960 m., kai buvo pastatytas naujas Alytaus kino teatras, jam buvo atiduotas pavadinimas „Dainava“, o senučiui kino teatrui skirtas „Taikos“ vardas. Paskutinis kino seansas jame buvo parodytas 2002 m. Alytaus TIC archyvo nuotraukos

< 1 min.
90 m
< 1 min.
790 m
< 1 min.
780 m
8
Atminimo akmuo Hiršui Kalmanavičiui
Istoriniai statiniai

Atminimo akmenys – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Šie akmenys įrengiami prie buvusių namų, mokymosi įstaigų ar darbo vietų, taip primenant, kad Holokausto metu nukentėjo arba žuvo konkretūs žmonės, kūrę vietos bendruomenes. Šiuo metu yra įmontuota beveik 70 000 tokių atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Hiršas Kalmanavičius gimė 1887 m. Alytuje, mokėsi žydų pradinėje mokykloje. Vėliau išvyko į Vilnių tęsti mokslų mokykloje „Tikybos mokslams tyrinėti“, kurioje baigė 4 skyrius. Šioje mokykloje buvo mokoma specialiųjų tikybinių ir bendrųjų mokslo dalykų, kurie atitiko 4 gimnazijos klases. Pirmojo pasaulinio karo metu, kaip ir dauguma pasienio gubernijų žydų, caro įsakymu buvo deportuotas į Rusijos gilumą. 1921 m. Hiršas Kalmanavičius grįžo į Alytų, tais pačiais metais, rugsėjo 30 d., jam buvo išduotas Lietuvos respublikos pasas. Nuo pat grįžimo iki 1940 m. Hiršas dirbo Alytaus žydų vidurinėje mokykloje. Vėliau ši mokykla pavadinta Alytaus žydų privatine progimnazija. Jo dėstomi dalykai buvo geografija, istorija, hebrajų kalba ir tikyba (žydų). Mokykla keletą kartų keitė savo adresą, ne visi jie žinomi, tačiau kai 1922 m. Hiršas Kalmanavičius pradėjo joje mokytojauti, mokykla buvo įsikūrusi Užuolankos g. 22 (dabar Užuolankos g. 30).  1941 m. Naciams užėmus Alytų, nukentėjo beveik be išimties visi miesto žydai, tarp jų – ir Hiršas Kalmanavičius. Dėl archyvinių dokumentų trūkumo neįmanoma atkurti paskutinių H. Kalmanavičiaus gyvenimo dienų, tačiau žinant kad, karo pabaigos sulaukė apie 4-5 proc. Lietuvos žydų, galima teigti, kad Hiršas Kalmanavičius buvo nužudytas kartu su visa miestelio bendruomene. Alytaus TIC archyvo nuotraukos

< 1 min.
360 m
< 10 min.
2.2 km