Dviračiu po Alytų

Maršrutas

< 1 min.
220 m
< 1 min.
180 m
< 1 min.
150 m
< 1 min.
46 m
< 1 min.
150 m
< 10 min.
990 m
< 10 min.
1.7 km
8
Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)
Tiltai

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą .  Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus. XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis ( https://ropejumping.lt ). Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis apipinto Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis. Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto prieigose pastatyta iš nerūdijančio plieno rožių širdelė, ant kurios drąsiai galima kabinti meilės spyneles. Šis Alytaus tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios kas 40 metrų žymos, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Tiltą puošia Vlado Kančiausko skulptūra  „Obels žiedas“ . Plačiau apie istorinį tiltą ir Užnemunės geležinkelius www.OlitaOrany.projektas.lt Senosios nuotraukos iš Algimanto Antanevičiaus kolekcijos, šiandieninių nuotraukų autoriai:  J. Baranowski, G. Bernatavičius, J. Bulina,  E. Dovydėnas, V. Paprastutis, M. Gudzinevičius, E. Rugieniūtė.

15 min.
3.2 km
9
Alytaus piliakalnis
Piliakalniai

Alytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien, greta piliakalnio, į Nemuną teka šis Mirgrausėlės ašarų upelis. Jame kartais pasitaiko stebuklingų varlių. Jei ieškote antrosios pusė, jis jums pagelbės, – upelyje gaudykite varlę, prauskite jai burną ir bučiuokite. Jei varlė stebuklinga – gausite, ko ieškojote, jei varlė ne stebuklinga – po bučinio ji jau nebus paprasta varlė, o bus bučiuota varlė ir labai populiari tarp savų.  Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a.  Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu. Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas , pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų  taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštele, treniruokliais ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune . Nuotraukų autoriai: D. Belenihin, B. Malaškevičiūtė, S. Pinkevičienė, S. Šmigelskas.

15 min.
2.9 km
< 10 min.
900 m
11
Antano Juozapavičiaus tiltas
Tiltai

Pirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu. Saugant tilto atramas nuo ledo lyčių jos apkaltos plieno lakštais, o prieš tiltą pastatytos masyvios lytlaužos, tačiau tilto tai neapsaugodavo nuo ledo lyčių apgadinimų. Vasaromis nuolat vykdavo A. Juozapavičiaus tilto remonto darbai, todėl jis dažnai buvo uždaromas arba ribojamas eismas. Tai sukeldavo miestiečiams daug nepatogumų, dėl to nuolat buvo piktinamasi. Pradėta kalbėti, jog miestui reikia naujo, modernaus ir patikimo tilto. Gelžbetoninio tilto statybos buvo baigtos 1937 m. pabaigoje. Tai buvo didžiausias ir moderniausiais tiltas Baltijos valstybėse (projekto autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas). Tiltą papuošė skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti bareljefai, kuriuose įamžintas A. Juozapavičiaus atminimas. Naujam tiltui taip pat suteiktas A. Juozapavičiaus vardas. Neilgai miestiečiai džiaugėsi nauju tiltu. Atgriaudėjus Antrajam pasauliniam karui į Alytų, rusai traukdamiesi tiltą užminavo, tačiau susprogdinti nespėjo. Tą padarė vokiečiai 1944 m. Tiltas atstatytas tik 1967 m. 1990 m. tiltui sugrąžintas A. Juozapavičiaus pavadinimas. Tais pat metais prie tilto pastatytas paminklas A. Juozapavičiui atminti (autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius). Šiandieninio tilto aukštis yra 20 m, ilgis – 195 m, plotis – 10 m. Senovinės nuotraukos iš Algimanto Antanevičiaus albuno; šiandieninių nuotraukų autoriai: G. Bernatavičius, I.Krievins.

< 10 min.
2.4 km
< 10 min.
900 m
15 min.
3.3 km
< 10 min.
1.9 km
< 10 min.
1.5 km
15 min.
2.8 km
< 10 min.
450 m
< 10 min.
280 m
19
Senamiesčio skveras
Parkai

Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai nebuvo atstatyti, o buvo suformuota aikštė. 1956 m. ji pavadinta Gegužės 1-osios aikšte, o 1977 m. buvo sutvarkyta, įrengtas fontanas, pastatytas paminklas sovietiniam veikėjui Juozui Vitui. 1990 m. paminklas demontuotas. 2012 m. buvo rekonstruotas skveras. Naujai įrengtą margaspalvį fontaną papuošė rašytojo Jurgio Kunčino eilės. Pavasariais skvero suoliukai būna nutūpti įvairaus amžiaus porų, kurios grožisi čia pražydusiomis sakuromis. Juk jos simbolizuoja meilę, trumpalaikį jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą ir  pavasario atėjimą, nes tai vienas iš pirmųjų medžių, kuris kiekvienais metais pražįsta. Japonų legenda pasakoja, jog kai dievas Ninigi nusileido iš aukšto dangaus į Japonijos salas, jam buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš dviejų kalnų dievų dukterų. Ninig pasirinko jaunesniąją, vardu Žydėjimas, o vyresnę nustūmė nuo aukštos uolos pas savo tėvą, nes ji nebuvo tokia graži. Dukters tėvas labai supyko dėl tokių dievo Ninigi žodžių ir pasakė, kad jeigu jis būtų savo žmona pasirinkęs merginą Uolą – jis būtų buvęs amžinai stiprus, kaip kalnai ir uolos. Tačiau jis pasirinko neteisingai ir taip pasmerkė visus savo palikuonis būti gražiais, bet gyventi labai trumpai – tiek, kiek trunka pavasaris... Nuotraukų autoriai: V. Kuchalskis, B. Malaškevičiūtė, E. Dovydėnas

< 10 min.
300 m