Butrimonys

Miesteliai

Kontaktai

Butrimonių mietelis yra išskirtinis ir vienintelis toks Lietuvoje: jį puošia vienintelė trikampė aikštė šalyje ir vienintelis stiklinis sūkurinis fontanas Lietuvoje.  Trikampė miestelio aikštė simboliškai sujungė čia gyvenusių trijų tautų – totorių, lietuvių ir žydų linkimus.
Butrimonių kūrimosi priešistorė siekia Vytauto Didžiojo laikus, XIV–XV a. sandūrą, kai šiose vietose buvo apgyvendinti totoriai. Jiems buvo suteikiamos žemės strategiškai reikšmingose vietose – prie pagrindinių kelių, kad juos saugotų. Per Valakų reformą, 1557 m., matuojant sklypus, netoli buvusios totorių gyvenvietės buvo įkurtas Butrimonių kaimas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1699 m. 1720 m. gyvenvietė, išaugusi tarp totorių priemiesčio ir kaimo,  jau vadinama Butrimonių miesteliu. Kūrėsi jis kelių, vedančių iš Vilniaus į Alytų ir Punią, sankryžoje – patogioje vietoje prekybai. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Į Butrimonių turgų suvažiuodavo daugybė žmonių su įvairiausiomis prekėmis, atvykdavo pirkliai net iš Rusijos ir Lenkijos. Strateginiame kelyje esančio miestelio neaplenkė 1812 m. karo audros, juos niokojo Napoleono kariuomenė. Strateginiame kelyje esančio miestelio neaplenkė 1812 m. karo audros, Butrimonis niokojo Napoleono kariuomenė. Tačiau intensyvi prekyba lėmė savaiminį Butrimonių atstatymą. Ne kartą miestelį niokojo ir gaisrai. XIX a. Butrimonyse buvo aktyvios žydų ir totorių bendruomenės. Totoriai garsėjo savo odininkų dirbtuvėmis, nors pagal išlikusius aprašymus išdirbtos odos nebuvo geros kokybės, jie taip pat vertėsi daržininkyste, iš kurios gana pasiturinčiai gyveno. Butrimonys garsėjo savo turgumis ir gyvulių prekymečiais. Miestelio turgūs pasižymėjo arkliavagiais, turėjusiais ryšį net su carine policija ir tuo būdu galėjusiais nekliudomai verstis arklių vogimu. Dar Butrimonys buvo plačiai žinomi vietos nagingų meistrų rankų darbo pypkėmis: jos buvo meniškai ištekinamos ir apkaustomos sidabrine skarda. Vienos tokios pypkės kaina siekdavo iki 5 rublių. 
1936 m.  apie Butrimonis „Lietuvos aidas“ rašė: „Miestelis didelis. Gatvės išgrįstos. Šaligatviai sutvarkyti. Antradieniais būna dideli turgūs, į kuriuos žmonių atvažiuoja iš kitų apskričių. Butrimiečiai turi originalią su vienu bokštu bažnyčią.“  Nors aprašyme ir minima bažnyčia, tačiau ji pastatyta atokiau nuo aikštės, kuri buvo prekybinės paskirties vieta.
Nepaisant datų ir istorinių faktų yra graži legenda, kaip įsikūrė Butrimonių miestelis. Pasakojama, kad seniai seniai tose vietose apsigyveno prekybininkas Butrimas. Pasistatė gražius namus kelių sankirtoje ir pradėjo verstis įvairia prekyba. Daugelis pastebėjo jį įsikūrus ne tik gražioje, bet ir labai naudingoje vietoje, kur pravažiuoja daug pirkėjų. Butrimo pavyzdžiu pasekė ir kiti  – taip įsikūrė miestelis, kurį pavadino pirmojo gyventojo vardu. Šioje legendoje yra ir dalis tiesos – Butrimonių vardas kildinamas iš pavardės Butrimonis daugiskaitos. 
Butrimonyse gimė garsiausias Renesanso laikotarpio meno istorikas ir kritikas Bernard Berenson (1865–1959), JAV moterų krepšinio pradininkė Senda Berenson Abbott (1868–1954), 1985 m. įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų. Butrimonių mokykloje mokėsi Nacionalinės premijos laureatai: dailininkas Antanas Kmieliauskas (nuo 2008 m. Alytaus rajono garbės pilietis) ir dainininkė Irena Milkevičiūtė.
Butrimonyse nuo 2014 m. rengiama tradicinė respublikinė mokinių meno ir sporto šventė „Adamkiada“, skirta Prezidento Valdo Adamkaus garbei. Mokiniai iš visos Lietuvos dalyvauja ir varžosi Jo Ekscelencijos jaunystėje pamėgtose sportinėse rungtyse, menui gabūs mokiniai dalyvauja plenere.
Butrimonys įtraukti į respublikinį maršrutą „Po Lietuvą – prezidentų pėdsakais“ ir „Panemunės dzūkų turizmo maršrutą“.
Butrimonių trikampė aikštė
Butrimonys įsikūrė trijų kelių sankryžoje: iš Vilniaus į Alytų ir Punią. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Apie aikštę buvo išdalinti sklypai prekybininkams ir amatininkams, tai lėmė viso mietelio apstatymą. Senojoje miestelio dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pab., išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra trikampė aikštė. Jos forma – lygiakraščio trikampio pavidalo. Tai vienintelė tokio pobūdžio aikštė Lietuvoje. Ji įtraukta į Urbanistikos paminklų sąrašą. Aikštė apsupta XX a. pr. pirklių ir amatininkų namų. Unikali Butrimonių trikampė aikštė puošia ir miestelio herbą, kuris Lietuvos Prezidento patvirtintas 2001 m. rugpjūčio 22 d. 
Po 2019 m. rekonstrukcijos aikštė išgražėjo ir tapo visų pamėgta poilsio vieta. Čia įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, sūpuoklės, lauko muzikos instrumentai, vandens gertuvė, žavesio suteikia senosios aikštės simbolis – 58 tonas sveriantis akmuo, ant kurio 1999 m. buvo iškaltas užrašas „Kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, ir medinė skulptūra „Lietuvaitė“ (aut. A. Judickas). Pagrindiniu aikštės akcentu tapo vienintelis Lietuvoje stiklinis fontanas. Margirio g., Butrimonys, Alytaus r.
GPS: 54.501002, 24.252415 (WGS)
Butrimonių fontanas
2019 m.,  po miestelio aikštės rekonstrukcijos, ją papuošė vienintelis Lietuvoje stiklinis sūkurinis fontanas. Akrilo kolbos formos viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą.  Sutemus fontanas nušvinta įvairiomis spalvomis.
Margirio g., Butrimonys, Alytaus r.
GPS: 54.501002, 24.252415 (WGS)
Butrimonių Išganytojo bažnyčia
Pirmoji bažnyčia Butrimonyse pastatyta XVIII a., ji buvo medinė. Vėliau – atstatyta, pertvarkyta, pastatyta nauja. 1901 m. buvo paruoštas bažnyčios pertvarkymo projektas, tačiau jis neįgyvendintas. 1906 m. pagal A. Filipovičiaus-Dubovskio projektą pradėta statyti šiandieninė mūrinė bažnyčia. Naujos bažnyčios iškilmingas pamatų pašventinimas įvyko 1908 m. gegužės 13 d. Statant bažnyčią, senoji, medinė, nebuvo nugriauta ir kurį laiką buvo palikta naujosios viduje. Mūrinės bažnyčios statybos darbus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Vienbokštė, masyvi bažnyčia baigta statyti tik 1926 m. Ji yra eklektiška su romaninio stiliaus žymėmis, fasadinis bokštas stovi dešinėje. Bažnyčioje yra vertingų XIX a. I p. tapybos ir liaudies dailės bei iš Butrimonių apylinkių kilusio žinomo dailininko Antano Kmieliausko ankstyvosios kūrybos darbų. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora su trijų arkų vartais. 
Margirio g. 22, Butrimonys, Alytaus r., tel. +370 611 54 406
GPS: 54.502185, 24.246847 (WGS)
Butrimonių žydų senosios kapinės
Kapinėse laidoti pradėta greičiausiai dar XVIII a. Žinoma, kad 1765–1766 m. miestelyje gyveno 240–282 žydai; 1868 m. – jų buvo 1151; 1897 m. – apie 2000. 
Šiaurinėje kapinių dalyje 1999 m. buvo pastatytas atminimo paminklas (aut. A. Janušonis) holokausto aukoms su įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis: „Holokausto aukoms atminti. 1941 m. čia buvo nužudyta daugiau kaip 50 Butrimonių žydžių“. 
Kapinės aptvertos metaline tvora, įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Margirio g., Butrimonys
GPS: 54.502000, 24.244000 (WGS)
Akmeninis kryžius popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje atminti
Popiežiaus Pranciškaus vizito  Lietuvoje (popiežius lankėsi 2018 m. rugsėjo 22–23 d.) proga Butrimonyse  2018 m. rugsėjo 16 d. buvo pašventintas 3 m aukščio paminklinis akmeninis kryžius, skirtas šiam įvykiui atminti. Idėja taip įprasminti šį įvykį kilo Butrimonyse esančios „Dainos galerijos“ įkūrėjai Dainai Nemeikštienei, o ją įgyvendino jos brolis – profesionalus skulptorius Darius Miliauskas.  Ši sesers ir brolio dovana tapo vienu pirmųjų simbolių, įamžinusių artėjantį popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje. Kryžius pastatytas šalia Butrimonių parapijos namų.
Margirio g.15, Butrimonys
GPS: 54.501763, 24.247915 (WGS)
Paminklas Lietuvos partizanams „Žuvę už Tėvynę 1944-1949 m.“
Butrimonių apylinkėse 1944–1949 m. žuvo apie 40 Lietuvos partizanų. Daugelio kūnai buvo išniekinti Butrimonių miestelio aikštėje, po to paslapčia užkasti įvairiose vietose. 1990 m. vasarą buvo ieškoma partizanų palaikų. Rasti tik keturių partizanų palaikai. Jie buvo perlaidoti Butrimonių kapinėse. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiame kape palaidoti penki Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės kunigaikščio Margio grupės partizanai. 1993 m. palaidojimo vietoje atidengtas ir pašventintas paminklas, kurio pagrindinėje plokštėje iškaltas užrašas „Žuvę už Tėvynę 1944–1944 m.“. Kitose plokštėse iškalti žuvusių, tačiau nerastų partizanų vardai ir pavardės.
1999 m., minint Butrimonių miestelio 300-ąsias metines, ant aikštėje, kurioje buvo niekinami partizanų kūnai, stovinčio akmens buvo iškaltas užrašas: „Kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“.
Margirio g., Butrimonys
GPS: 54.501000, 24.246000 (WGS)
GPS: 54.501081, 24.252551  (WGS)
Kmieliauskų šeimos antkapinis paminklas
Netaisyklingo stačiakampio formos raudono granito paminklą su Pietos reljefu Butrimonių kapinėse prie šeimos kapo 1965 m. sukūrė ir pastatė dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas. Tai vienas iš ankstyvųjų būsimo Nacionalinės premijos laureato darbų. Antkapinis paminklas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Margirio g., Butrimonys
GPS: 54.501000, 24.246000 (WGS)
Paminklas žydų aukoms atminti Klydžionių kaime
Klydžionių ir Trakininkų kaimuose 1941 m. rugsėjo 9 d. buvo žudomi žydų tautybės žmonės (iš Birštono, Butrimonių, Punios ir Stakliškių). Žudynės prasidėjo saulei leidžiantis ir tęsėsi iki pusiaunakčio be perstojo. Nužudytieji palaidoti masinėse kapavietėse, kurias skiria  600 m atstumas. Viso buvo nužudyta 740 žmonių. Klydžionių kaime  masinės kapavietės vietoje pastatytas paminklas. 
Žudynių vietos įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Trakininkų k., Butrimonių sen., Alytaus r.
GPS: 54.488481, 24.253659 (WGS)
Klydžionių k., Butrimonių sen., Alytaus r.
GPS: 54.484857, 24.259609 (WGS)
Gerulių piliakalnis
Piliakalnį, datuojamą I tūkst. vid. – II tūkst. pr., vadinamą Zamkumi, Zamkeliu, iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upelių slėniai. Šlaitai statūs, 8–11 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 45 m ilgio ir 21 m pločio. Ją žiedu juosia 170 m ilgio pylimas (1–4,5 m aukščio). Aikštelėje yra keturios duobės – tai 1916–17 m. vokiečių kariuomenės mėgėjiškų kasinėjimų palikimas. Piliakalnio pietinėje ir pietvakarinėje papėdėje, už upelio, yra senovės gyvenvietė. Tyrimų metu joje buvo aptiktas 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, lankinė trikampe kojele segė.
Gerulių piliakalnis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Stakliškių g., Gerulių k., Butrimonių sen., Alytaus r.
GPS: 54.531319, 24.270477 (WGS)
Dailės galerija „Dainos galerija“ 
Dainos Nemeikštienės įkurtoje dailės galerijoje dažni svečiai yra rajono ir šalies menininkai, vietos bendruomenė. Čia vyksta parodos, simpoziumai. D. Nemeikštienės brolis – profesionalus skulptorius Darius Miliauskas – vienas Tarptautinio lietuvių heraldikos fondo iniciatorių ir įkūrėjų. 
Dėl lankymo tartis iš anksto.
Vilniaus g. 1, Butrimonys, Alytaus r., tel.  +370 685 32 787
GPS: 54.501381, 24.253463 (WGS) 
Butrimonių gimnazijos etnografinis muziejus
Muziejus įkurtas 1997 m. Vėliau – kelis kartus atnaujintas, praplėstas (šiuo metu muziejus užima 4 kambarius). Muziejuje yra apie 900 eksponatų, šimtai nuotraukų bei didelė XIX – XX a. numizmatikos kolekcija, įdomi ir turtinga ,,Lino kelio“ ekspozicija, galima susipažinti su išsamia mokyklos istorija bei pamatyti XX a. pr. Butrimonių seniūnijoje naudotus buities daiktus bei darbo įrankius.
Dėl lankymo tartis iš anksto.
Draugystės g. 1, Butrimonys, Alytaus r., tel. +370 315 61 386, www.butrimoniumokykla.lt
GPS: 54.503873, 24.250664 (WGS)

Nuotraukų autoriai: D. Jakubavičius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus turizmo informacijos centro archyvas.
 

Atsiliepimai

Komentuoti