Skulptūra "Katinas Hamletas"

Pirmojo katino Lietuvoje istorija prasidėjo XIII a. Alytuje, o jo draugystė su žmogumi tęsiasi amžinai.

Šiandien Alytuje buvo atidengta skulptoriaus Luko Šiupšinsko skulptūra katinui. „Katinas Hamletas“
Aly­tus tu­ri tam tei­sę, pri­vi­le­gi­ją, mo­ty­vą: pi­lia­kal­nio te­ri­to­ri­jo­je ap­tik­ti Lietuvoje seniausi ka­ti­no griau­čiai.
Ar žinojote, kad būtent mūsų mieste rasti patys seniausi katino palaikai visoje Lietuvoje? Tai ne legenda, o istorikų patvirtintas faktas! Šalyje se­niau­si ka­ti­no griau­čiai ras­ti būtent Aly­tu­je ir da­tuo­ja­mi XI­II a., o aptikti Vil­niu­je ir Ker­na­vė­je – vė­les­nio lai­ko.

„Pirmoji žinia apie Alytaus arkikatiną mane pasiekė Kernavėje, kai bendravau su savo kaimynu, Kernavės tyrinėtoju ir Lietuvos archeologijos mokslo legenda profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu. Tada ne vienas vakaras buvo praleistas kalbantis su juo apie archeologiją. Ir, pamatęs jo baltą katiną, kuris dažnai ir aršiai mušdavosi su klebonijos katinais, ėmiau ir užklausiau: o kaip dėl katinų – nuo kada ir kur jie pasirodo Lietuvos teritorijoje? Profesorius, turintis fenomenalią atmintį ir didžiulį žinių aruodą, man iš karto ir atsakė – pirmasis buvo rastas Alytuje, piliakalnio teritorijoje, datuojamas maždaug XIII amžius po Kristaus. Tai man užsifiksavo ir tokią žinią turėdamas negalėjau jos pasilaikyti tik sau, ypač jau atvykus į Alytų, nes norisi, kad miestas būtų įdomus, atsiskleistų kuo daugiau jo lobių. Vėliau, bendraudamas su Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojais, išgirdau patvirtinimą, kad tikrai Alytuje yra rastas seniausias Lietuvoje katino žandikaulio kaulas“, – pasakojo Šv. Liudviko parapijos klebonas M. Talutis.

Skruostikaulio fragmentas rastas 2016 m. archeologinių kasinėjimų metu. Kadangi rastoje vietoje kultūrinis sluoksnis (III–XIII a.) smarkiai sumaišytas, labai sunku tiksliai datuoti, todėl pasirinkta vėliausia ribinė data – XIII–XIV a.

Skruostikaulio fragmentas saugomas Vilniaus universitete. Jį tyrinėjo zooarcheologė doc. dr. Giedrė Piličiauskienė ir paminėjo leidinyje „Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo“, Vilniaus universiteto leidykla, 2019 m.