Gegužės 9 d., 17 val., kviečiame į Samuelio Bako, vieno ryškiausių pasaulinio lygio litvakų dailininkų, kūrybos parodos atidarymą „Atsiminimų miestas“. Audiovizualiųjų menų centre vyksiančioje parodoje bus galima išvysti 27 autoriaus litografijas ir ofortus, kurie Alytų pasiekė iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus fondų.
Daugelis mūsų širdyje nešiojamės atsiminimą apie savo vaikystės miestą, nukeliantį į praeitį. Kartais geopolitinių kataklizmų nusiaubti miestai taip ir lieka vien atsiminimų dėlionėje, kaip tos žvaigždės, jau senai nustojusios degti, tačiau jų spinduliuotė mus pasiekia iki dabar. Tokia paralelė tinkamiausiai apibūdina Samuelio Bako kūrybos įkvėpimo šaltinį – jo vaikystės žydiškąjį Vilnių, kuris nustojo egzistuoti, bet yra išlikęs pirminiu kūrybinės atspirties tašku.
Prieš įsikurdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Samuelis Bakas gyveno, mokėsi ir kūrė Izraelyje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Nesvarbu, kokį miestą jis matė prieš akis, – Romos, Niujorko ar Lozanos urbanistiniai peizažai drobėse rikiavosi pagal Vilniaus proporcijas. S. Bakas yra pasakęs: „Vilnių vienu ar kitu būdu piešiu visą gyvenimą“.
Parodoje „Atsiminimų miestas“ lyg pro rakto skylutę žvelgsime į S. Bako atmintyje tebeegzistuojančią Lietuvos Jeruzalę (Vilnių). Vienuose kūriniuose – tai litografijose vingiuojančios vaikystėje dailininko matytos Vilniaus gatvelės. Kituose kūriniuose vaikystės namams skamba requiem, eilėmis suguldant jų fasadus lyg smiltainio antkapius. Žvelgsime ir į natiurmortų kompozicijas, kuriose – dar vienoje kaleidoskopo dėlionėje, ištrauktoje iš dailininko atminties gelmių, – iš atsiminimų nuotrupų po dalelę „lipdomas“ praeities pasaulis. S. Bako kūriniuose stiklo buteliai, puodeliai ar vazos niekada nesusidėlioja į vientisą dėlionę, visada trūksta kokio nors elemento, atsikartoja kriaušės, šachmatų lentos simboliai.
Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Nuo mažų dienų mėgo piešti. Tėvai anksti pastebėjo sūnaus meninį talentą. Pasišvęsti išskirtinai menui mažąjį Samuelį ypač paskatino iš Berlyno atvykęs jo mamos dėdė, poetas, dailininkas ir muzikantas Arno Nadelis.
1941 m. S. Bakas su tėvais buvo įkalinti Vilniaus gete, tėvas perkeltas į priverstinio darbo stovyklą HKP. Seneliai ir visi kiti giminės nužudyti Paneriuose.
S. Bakas ir jo mama vieninteliai iš gausios giminės išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, du kartus slėpdamiesi Šv. Ignoto gatvėje, Vilniuje, įsikūrusiame vienuolyne, vėliau paverstame Vilniaus valstybiniu archyvu, kurio patalpose kunigas Juozas Stakauskas, vienuolė Marija Mikulska ir mokytojas Vladas Žemaitis slėpė ir išgelbėjo nuo mirties 12 žydų. Tuo metu, skaitydamas krikščionišką literatūrą, S. Bakas buvo įtikintas, kad turi angelą sargą – nematomą, bet saugantį nuo visko.
Pasibaigus karui, Samuelis su mama išvyko: iš pradžių į Lenkiją, vėliau – į Vokietiją, o 1948 m. pasiekė Izraelį. Į gimtąjį miestą Vilnių Samuelis Bakas sugrįžo daugiau nei po 50 metų. Čia surengė retrospektyvinę parodą „Sugrįžimas“.
2017 m. Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu. Tais pačiais metais Vilniuje iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. 2018 m. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga dailininkui Samueliui Bakui, Vilniaus geto atminties puoselėtojui, įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. 2019 m. Holokausto muziejuje Hjustone duris atvėrė Samuelio Bako galerija ir mokymo centras.
Paroda „Atsiminimų miestas“ veiks nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki rugpjūčio 10 d.
Projekto „Litvakų dailininkai. Samuelis Bakas“ partneris – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Dalintis nuoroda el. paštu