Maršrutas pateikiamas kartu su Pauliumi Bakučiu iš epas.cc.
Nuotraukų autorius: Justas Juozaitis.
Šitaip keistai maršrutą pavadinau dėl man jau senai įstrigusio dzūkų vaišingumo, važiuodami jautėmės kaip pas senelę kaime - iš anksto atskleisiu, kad visi su mumis buvo labai malonūs. Patirk ir tu šį dzūkų dviratingumą!
Kelionės pradžia Alytuje
Startas – prie turizmo informacijos centro, kur sužinome visą reikalingą informaciją apie Alytaus apylinkes, apie maršrutą, kuris mus lydės ir ves į Daugus. Pasikalbame maloniai su turizmo informacijos centro darbuotojais. Sėdame ant savo žirgų ir judame link nuostabiojo Alytaus Baltosios rožės tilto. Pakeliui užsukame į parką, kuriame tvyruoja ežeras, palei jį veikia fontanai, žmonės sau ramiai ir gerai leidžia laiką. Turime pakankamai laiko, tad šioje ramybėje aplanko palengvėjimas ir galimybė pasimėgauti gamta.
Važiuojame per Dailidės parką, kertame čia esančius dailius tiltelius, pravažiuojame keletą poilsio vietų su sustojimais, kol pasiekiame Baltosios rožės tiltą. Baltosios rožės tiltas yra vienas įspūdingiausių Alytaus statinių – jo praleisti tiesiog negalima.
Maršrutas Alytus–Varėna
Nuo Baltosios rožės tilto kelias tęsiasi per sodus, kol galiausiai sodų gale įvažiuojame į jaukų miško takelį. Jaukus miško takelis – tai yra senojo geležinkelio palikimas: čia supiltas pylimas geležinkeliui, kertamas upelis su pralaidomis vandeniui - vos nepravažiuojame įdomiausios vietos. Nuo pat pirmo momento supranti, kad Alytus yra pilnas gamtos. O gamta ne šiaip sau – gamta juk čia pat, galima sakyti už durų.Šio maršruto pagrindinis akcentas ir bus pasinerti į ją ir užmiršti miesto šurmulį. Tai mūsų maršrutas toks ir bus pagal planą: daug važiuosime šį kartą gamta.
Taigi, judame senojo geležinkelio atkarpa, kuria vedantis maršrutas čia vadinasi „Olita-Orany“, nuo Alytaus iki Varėnos, bet neilgai. Šįkart mes judame tiesiai per aplinkui link Daugų. Iš pradžių išlendame į lauko kelelį, tada jį keičia žvyrkelis, kol galų gale pasiekiame plentą.
Viešnagė Viečiūnuose
Kirtus pagrindinį plentą, kuris veda į Jiezną, atsirandame Viečiūnuose. Viečiūnai maloniai pasitinka su keliomis parduotuvėmis vienoje vietoje. Viena iš jų „Aibė“, kita vadinasi „Parduotuvė Plius“. Natūraliai, mus abu labiau sudomina „Parduotuvė Plius“. Užsukame čia apsidairyti, pasižiūrėti kuo kvėpuoja vietiniai žmonės. Parduotuvėje maloniai pasitinka pardavėja. Maloniai šnekučiuojamės, sužinome kaimo aktualijas, papasakojame jai, kodėl čia miname. Ji nuoširdžiai domisi, kur minsime toliau. Pasakojame apie maršrutą, patiems nuo to pasakojimo smagu, visi šypsosi.
Kelias link Daugų
O maršrutas veda per kaimą tolyn asfaltu. Nustembame: toje vietoje, kur turėjo būti baisus žvyrkelis – šviežutėlis asfaltas. Na ir ką, belieka tiktai mėgautis.. Bet visi nuostabūs dalykai, įskaitant ir šį aukštos kokybės asfaltą, amžinai nesitęsia. Tad pasibaigus asfaltui, Justas pyksta, kad turime sukti kairėn į žvyrkelį. Tačiau miškai ir kalvos horizonte kviečia nerti dar giliau gamtos link.
Taigi, gamtos keliukais pro miškininkų urėdiją (beje, kurioje yra suolas ir pastogė atsisėsti) keliaujame link Daugų. Pastebime, kad maršrutas labai kalvotas: keičia vienas laukas po kito, net ir miške labai kalvota. Bet tas kalvotumas kuria puikų vaizdą akyse ir nei kiek neapsunkina minimo. Labai smagu, nes nesutinkame nei vieno automobilio. Tiktai jau miške kažkur giliai atvažiuoja diedukas, kuris pamiršęs įsijungti šviesas. Susimojuojame gražiai, bandau parodyti, jog pas jį neveikia šviesos, bet jam nė motais. Viens kitą praleidžiame ir nukeliaujame tolyn. Netrukus pasitinka ežerai, puikus vaizdas prie jų. Geriame paskutinius saulės spindulius ir jau skaičiuojame paskutinius kilometrus iki Daugų. Justas šaukia: “greičiau, auksinė valanda!” - jam tai neįkainojama proga padaryti nuostabiausias nuotraukas.
Vakaras Dauguose ir nakvynė
Kadangi į Daugus per visus pasimėgavimus atvykstame vėlai, parduotuvė jau nei viena neveikia (aišku, ką tik užsidarė „Maxima“, kuri veikia iki devynių), bet vis dar veikia „Viada“ degalinė. Ten gauname bandelių su nuolaida, mus maloniai aptarnauja. Pavalgome sumuštinių, prisipilame vandens ir jau ieškomės nakvynės vietos. Visa laime, netoliese Daugų, už kelių kilometrų, prie pat Salų kaimo, randasi puiki stovyklavietė. Mus priima savininkas Virgis, kuris leidžia mums apsinakvoti patogioje vietoje. Pasistatome palapinę, susikuriame jaukumą, išsiplauname dantis ir pasiruošiame gulti.
Rytas ir kelionės tęsinys
O štai rytas prasideda labai maloniai: saulė šviečia, budina mus po truputį. Maloniai akį nuteikia saulėtas ežeras, šis visas spinduliuoja - atkartoja saulę. Ir tas vaizdas taip pat veidrodinis ir dangui – atsispindi visus debesis ant vandens, šie nenumaldomai plaukia tolyn, o ežeras kantriai laukia naujos jų bandelės. Labai smagus vaizdas. Susipakuojame ir netrukus jau sėdime ant savo dviračių. Važiuojame link Alytaus tiesiai. Pirmiausia užsukame pro kavinę. Kavinė vadinasi „Turgus 4“. Kad jūs žinotumėte koks svetingas tas Alytaus kraštas! Tiek privalgėme, kad tas svetingumas mums net pedalų mynimą apsunkino.. Labai rekomenduojame „Turgaus 4“ - šaunus kolektyvas, skanūs patiekalai ir labai gerai energizuojanti kava. Miesto turguje sustojome apsipirkti - pamiršau šliures, tad čia jau žvilgėjo akys, nes pamačiau naujas, labai geros kainos - ale ne mano dydis, kad jį kur..
Link Alytaus
Dar apžiūrime Daugų parką, prasukame pro paplūdimį ir jau laikas suktis link Alytaus atgal.
Truputis kelio su keliais automobiliais, susimojuojame su kitais priešprieša atminančiais dviratininkais ir mes jau žvyrkelio, einančio per mišką, karaliai. Kilometrai renkasi nejučia, nors žadėjo priešpriešinį vėją (vakar į nugarą tas pats pūtė). Mėgaujamės. Alytaus artumą suprantame pagal kvapą - o kvepia šviežutėlis asfaltas. Tokia dangų įvairovė negali nedžiuginti ir nepabosta. Tai miškas, tai laukas, tai miesteliais per asfaltą. Tikra spalvų paletė!
Galų gale pasiekiame piliakalnį, čia jau mes esame buvę, bet užlipame viršuj dar kartą, nes jaukus, nuo jo dairomės į laukus ir greta esančias sodybas - matosi ką žmonės dirba.
Alytaus bekelė
Kadangi prieš Alytų dar esame pilni jėgų - pasukame pasigrožėti Nemunu ir bekelės keliuku palei jį. Čia mums kelią pastoja bent trys upeliai, tenka kilti ir leistis šlaitais, vietomis randame puikius skardžius su Nemuno vaizdu. Gale tikras apdovanojimas - Baltosios rožės tiltas iš apačios atrodo didingai, o ir asfaltas prie Alytaus piliakalnio pradžiugina. Už piliakalnio kylame į kalnelį, po kurio jau visu gražumu atsiveria Alytaus miestas. Keliamės per Antano Juozapavičiaus tiltą, kitoje pusėje tilto ir dailus paminklas. Kelionė baigta, o ją vainikuojame legendiniame Alytaus “Dzūkų alaus restorane”. Leidžiame sau apsidovanoti alumi ir akis maloninančiais patiekalais. Viskas ką valgėme buvo puikaus skonio, o tiek vidaus, tiek terasos interjeras mus maloniai nustebino. Dviračiams buvo speciali vieta pasistatyti, o ir sėdėti gavosi šalia jų, tad jautėmės saugiai. Patiekalai serviruojami greitai, aptarnauja maloniai, apsilankykite ir jūs!
Rekomenduoju prieš kelionę pastudijuokite žemėlapį, o išvakarėse nepamirškite parsisiųsti kelionės navigacinio GPX failo, kurį galite naudoti tiek specialiame prietaise - GPS navigatoriuje, tiek savo telefone, naudodami specialią programėlę GPX atidarymui.
Turint Visit Alytus arba Komoot programėlę nieko siųstis nereikia - tiesiog pasirinkite maršrutą ir pirmyn!
Komoot maršruto nuoroda: https://www.komoot.com/tour/3014989266
Atsiliepimai