Saratovo kareivinės

Istoriniai statiniai

Kontaktai

Saratovo kareivinės pastatytos XIX a. pab., jose buvo įkurdinti pėstininkai. Jų pulkai atkelti iš Saratovo miesto, todėl ir kareivinės gavo tokį pavadinimą. Iki šių dienų iš kareivinių yra išlikęs Alytaus chemijos gamyklos keli senieji pastatai. Prieš kariu tai buvo valstybinis terpentino ir kanifolijos fabrikas. Jei Miškininkų gatve leisitės link Nemuno gatvės, vedančios link SB „Versmė“, pakeliui miškelyje, pasukę keliukais, rasite išlikusių kareivinių pastatų pamatų. Gali kilti klausimas, kodėl iš kadaise buvusio didelio kareivinių komplekso šiandieną kur ne kur telikę tik jų pamatai? Taip nutiko, nes didesnę kareivinių komplekso dalį sudarė tipiniai mediniai vienaaukščiai pastatai. Kiti – buvo dviaukščiai, dalinai mūriniai: centrinė dalis mūrinė, o šonuose – mediniai. Kai kurie iš šių pastatų buvo mūrijami firmos „D.Ch.F.2“ plytomis. Ši firma buvo įsikūrusi Bornholmo saloje, kuri yra Baltijos jūros pietvakariuose ir nuo 1658 m. iki šiol priklauso Danijai. Pati sala iki šių dienų garsėja statybinių medžiagų pramone. XIX a. pab. gaminant plytas jose buvo įspaudžiamas įrėmintas firmos ir salos pavadinimas. Pačių plytų būta dviejų rūšių: raudonos (prastenės kokybės) ir geltonos (geresnės kokybės).
Tarpukariu Saratovo kareivinių pastatuose, be minėto kanifolijos ir terpentino fabriko, įsikūrė Aukštesnioji miškų mokykla. Per Antrąjį pasaulinį karą Saratovo kareivinėse gyveno Normandija – Nemunas eskadrilės lakūnai prancūzai. Būtent Alytuje šiam pulkui ir buvo suteiktas „Normandijos – Nemuno“ vardas.

Nuotraukos autorius G. Bernatavičius, senovinės nuotraukos iš tarpukario spaudos.

Atsiliepimai

Komentuoti