Punios šilas (Nemuno kilpų regioniniame parke)

Punios šilas, apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa. Šilas - vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu, apsuptas vandeniu iš visų pusių. Verta apsilankyti miško muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios girininkijos patalpose. Muziejuje nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, miško versluose naudoti įrankiai. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis, per 160 metų išaugusi iki 42 m aukščio ir 65 cm skersmens. Įdomu pavaikščioti ąžuolų alėja, kurioje įspūdingesniems medžiams suteikti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai, netoliese – buvusi „Dainavos“ apygardos partizanų štabo žeminė. „Žaltės slėnis“ - tai buvusio Smalinyčios kaimo vietoje įkurtas skulptūrų parkas. Įėjimą į slėnį puošia meistriškai išdrožinėti dviejų žalčių vartai. Aikštelės centre iš didžiulio akmens iškaltas akmeninis aukuras, kurį saugo vaidilutės bei senovės lietuvių dievas Perkūnas. Punios girininkijos administracijoje galima užsisakyti ekskursijas ir komercinę medžioklę. Punios šilas priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui.

Nuotraukų autoriai: R. Jakaitis, M. Kelminskaitė.

Patogumai

Įspūdis aplankius Punios šilą
2020-05-11 Punios šilas, sutikit, skamba kažkaip paslaptingai ir didingai. Daugelis ne kartą važiavę nuo Prienų link Alytaus, bet retas kuris sąmoningai žino, kad pasukus link Genių, pateksi į Punios Šilą. Juk pati Punia (miestelis) yra kitapus Nemuno... Įsisiūbavus karantinui, traukia gamta, nusprendėm aplankyti Punios šilą. Ką pasakyti? Nusivylėm. Ne pačia gamta, bet tuo kaip pateiktas šis objektas- žmogaus indėliu. Atvažiavus prie girininkijos, pasitinka stendas, kuriame matai tik kelio ženklus "plyta". Sutinku, automobiliais nereikia drumsti gamtos ramybės. Aplankėm partizanų bunkerį, praėjom garbaus amžiaus ąžuolų alėją. Puikus oras, pavasariu alsuojanti gamta- nuostabu. Išlindom prie Nemuno, bandėm kitapus upės įžvelgti Punios piliakalnį. Sunkiai atpažinom, viskas vienodai apaugę medžiais. Dabar, kai Lietuvoj piliakalniai uoliai atidengiami, tai keista, kad čia jis vis dar paslėptas... Skaitėm, kad Punios šile auga aukščiausia Lietuvos eglė ir pušis, bet jokių nuorodų nėra. Galima nueiti pėsčiomis, jei žinotum kur eiti. Jaučiamės aplankę Punios šilą, bet įspūdis slogus, deja... Man jis daug paslaptingesnis atrodo, žvelgiant nuo kitapus Nemuno stūksančio Punios piliakalnio...