Daugai

Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, 22 km į rytus nuo Alytaus, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis – legendomis apipinta kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Apsuptas vaizdingų ežerų, dvelkiantis ramybe, miestas palieka neišdildomą įspūdį bei norą sugrįžti dar ir dar.
Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje. Pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 metais.
Daugus iš visų pusių supa ežerai, apie kuriuos sukurta daug legendų ir pasakojimų. Yra padavimas, bylojantis miestelio vardo kilmę. Jau Mindaugo laikais čia buvo daug sodybų. Aplinkui augo daug girių, kuriose knibždėte knibždėjo daug įvairių žvėrių ir paukščių. Palaukėse driekėsi derlingos žemės. O pačiame šių šimtamečių girių viduryje tyvuliavo ežeras nepaprastai gilus ir žuvingas. Gyventojams čia buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, giriose buvo daug žvėrių, paukščių, kailių drabužiams ir medaus midui raugti, o ežere žuvies – nors su maišu semk! Vėliau šiose vietose buvo įkurtas dvaras, prie jo įsikūrė miestelis, pavadintas Daugais, nes čia visko buvo daug.                 
XIV–XV a. Dauguose stovėjo valdovų medžioklės pilis ir buvo įkurtas žvėrynas. Kai kurie istorikai mano, kad Jogaila medžiodamas Dauguose  susitiko su kryžiuočiais ir sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio. Vytauto laikais Dauguose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Čia jis dažnai užsukdavo pamedžioti, pailsėti. Kad Daugai buvo svarbūs kunigaikščiams, liudija tai, jog Vytautas XIV a. pabaigoje nurodė pastatyti bažnyčią, į kurios parapiją įėjo ir Alytus.  Lankėsi Dauguose ir karalius Vladislovas Vaza su savo gražuole prancūze žmona Marija Liudvika.
Senojoje miestelio dalyje yra medžiais apaugęs Šventapetrio kalnelis – kadaise buvęs piliakalnis. Vėliau, kaip manoma, ant jo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia, dabar čia stovi medinis kryžius.
Mūrinė trijų navų bebokštė Dievo Apvaizdos bažnyčia, turinti gotikos, klasicizmo ir baroko stilių bruožų, pastatyta 1858–1862 metais.
Turgaus aikštėje stovi atminimo ženklas, pagerbiantis partizanus.
Senosios Daugų žydų kapinės. Jos veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Netaisyklingo ovalo formos ir 1,8 ha plotą užimančiose kapinėse stovi du paminklai.
Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Daugų miestelio kapinėse. Jis yra prieš centrinių kapinių vartus. 1990 m. čia buvo perkelta 24-ių partizanų, nužudytų pokario metu, palaikai. 1992 m. pašventintas paminklas – ąžuolinis kryžius, abipus kurio yra ąžuolinės sienelės su partizanų pavardėmis, vardais, gimimo ir žuvimo metais. Daugų apylinkėse yra ir daugiau partizanų atminimą įamžinančių vietų.
Prie Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje Daugų, Salos senovės gyvenvietėje stūkso Salos piliakalnis dar vadinamas Pilaite. Tai stačius šlaitus turintis gynybinis II tūkst. pradžios įtvirtinimas. Jeigu tikėsime pasakojimais, kalną supylė laumė. Ankstyvą rytmetį ji nešė pilną prijuostę žemių. Netikėtai užgiedojus gaidžiams laumė iš išgąsčio suklupo ir žemes išpylė. Taip atsirado kalnas – Salos piliakalnis.
Daugų apylinkėse, Bukaučiškėse (važiuodami į jas vadovaukitės instrukcija, nes Daugų apylinkėse  dvejos Bukaučiškės), yra buvusio Vasario 16-osios Akto signataro, kunigo, ministro pirmininko, kariuomenės kapeliono Vlado Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų romaninio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlė. Koplytėlę galima pasiekti važiuojant iš Daugų pro Rimėnus, pirmoje sankryžoje už jų pasukus į kairę. Žvyrkeliu visą laiką važiuojant tiesiai, kairėje ant kalniuko pamačius medinį kryžių, reikia sukti į kairę ir važiuoti keliuku į dešinę. Kaimo keliukui baigiantis, dar kartą pasukti į dešinę. Netrukus ant kalniuko pasirodys gražuolė koplytėlė. Jei tikėsime legendomis, ant kalvos, kurios viršūnėje pastatyta koplyčia, kadaise augo seni ir labai aukšti klevai. O tuose klevuose gyveno daugybė gandrų. Jie saugojo paslaptingus laiptus, kuriais dorų mirusiųjų dvasios į dangų patekdavo. Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dvarininkai. Deja, jos išplėštos.
Netoli koplyčios yra buvusio dvaro vieta, su menkai išlikusiomis sunykusio statinio detalėmis (siena, pamatai).
Žvirgždėnų pušis (Žvirgždėnų k., 3 km nuo Daugų). Iki šiol sklando legendos, kad gerai pašniukštinėjus aplink ją galima rasti senovinių monetų. Pasakojama, jog prie šios pušies mėgdavo sėdėti elgetos ir prašyti išmaldos iš pravažiuojančiųjų, o numesti pinigėliai neretai tiesiog paskęsdavo kelio dulkėse. Dar pasakojama, kad prie pušies vaidenasi. Pušies kamienas yra 1 m skersmens ir 13 m aukščio. Žvirgždėnų pušis 1960 m. paskelbta gamtos paveldo objektu.
Aukakalnis Doškonių kaime (3,5 km nuo Daugų). Iš trijų pusių į plokščią piramidę panašią kalvą juosia Daugų ežeras. Nuo jos atsiveria nuostabus Daugų apylinkių vaizdas. Pagonybės laikais čia buvo aukojamos aukos. Archeologai aptiko I tūkst. senovės gyvenvietės liekanų. Aukakalnio legenda porina, jog ant kalno stovėjo akmeninė pilis, joje vaidilutės kūreno Perkūno garbei ugnį. Joms atsisakius tai daryti, Perkūnas supyko ir trenkė į pilį ugningu žaibu. Suskilo pilis į mažus gabalėlius ir susmigo kalno šlaituose. Šiandien, gerai įsižiūrėjus į kalno šlaitus, galima pamatyti smulkių pilies liekanų akmenėlių.   
Liepos mėnesio pradžioje Dauguose tradiciškai švenčiama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena.

Nuotraukų autoriai: G. Bernatavičius, D. Minsevičius, J. Struckienė, S. Šmigelskas, Alytaus TIC archyvas, E. Rugieniūtė.

Patogumai

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!