Vieną rytą Jausmė Liucė nubunda ir pajunta, kad dingo meilė. Bando jai prisiskambinti – nepavyksta. Bando ją prisivilioti mylimiausiais (jos ir senelio) širdelių blynais – tyla. Kas nutiko, kad Jausmė Liucė pajunta, jog meilė pabėgo? Kad ir kaip stipriai kviestų ją išeiti į kiemą, kad ir kur ji bebūtų, nepavyksta. Ar tikrai dėl to kaltas gandras, atnešęs į namus brolį? O gal nerimo debesys, iš kurių kiekvieną dieną jau keli mėnesiai lyja Jausmės Liucės ašaromis namuose. Regis, mergytei nieko netrūksta. Ji turi nuostabų tėtį ir mamą. Brolį. Turi namus, dėl kurių jai kartais net nejauku, nes juose nieko netrūksta ir visko gal net truputį per daug. Nedrąsu kviestis draugus, nes paskui jie liūdi, kad jų namai NE TOKIE. Ir niekas nė neįtartų, kad iš tų namų, kuriuose nieko netrūksta, pabėgo Meilė… kurios Liucė taip stipriai šaukiasi. O gal vis tik nepabėgo? Gal tik užmigo žiemos miegu mergytės delne ir laukia, kad kas nors ją švelniai pažadins?
Tai švelnus spektaklis vaikams apie jausmus, kurie kartais išsigąsta, apie tylą, kurioje gimsta ryšys, ir apie meilę, kuri niekada nepabėga. Taip, ji gali trumpam pailsti, iš nuovargio užmigti, nuliūsti, pasijusti vieniša, bet ji nedingsta, kantriai laukia, kol kas nors ištars: teta, kada Meilė išeis į kiemą?
Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 6 iki 10 metų.
Dalintis nuoroda el. paštu