Pastarųjų metų tapybos siužetai, atitrūkę nuo realybės, tarsi pakimba beorėje ir belaikėje erdvėje, kur veikia savos taisyklės. Keisti personažai sprendžia savo problemas ir gyvena savo keistus gyvenimus, iš pirmo žvilgsnio menkai susijusius su aktualijomis. Kartojasi dėžutės, kaip uždaro pasaulio metafora, tarsi norint atsiriboti nuo to kas vyksta už kambario, t.y. įprasto gyvenimo ribų, ir susidėlioti savo asmeninę dėlionę, išspręsti neišsprendžiamą šaradą. Nesiremiu kokia nors mitologija ar simboliais, net nesistengiu suprasti ir paaiškinti nuolat besikeičiančio pasaulio, neieškau logikos ir dėsningumo, tiesiog paleidžiu į drobę savo asmenines vizijas, kurios kartais gali pasirodyti apokaliptinės, bet sykiu ir ironiškos, neprarandančios optimizmo ir vilties apie tai, kad pasaulis vis dėlto yra cikliškas, ir po negandų laikotarpio neišvengiamai ateina palengvėjimas ir šviesa.“, – apie savo kūrybą pasakoja autorė.
Kviečiame ir jus stabtelėti ir pasinerti į viltimi „kvepiančius“ darbus.
Dalintis nuoroda el. paštu