Jono Meko šimtmečiui paminėti skirtos fotografijų parodos „Semeniškių idilės“ atidarymas

Susitikimai

2022-aisiais metais minime Jono Meko gimimo šimtmetį. Mini ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis, juk J. Mekas buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944
m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.
Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas, kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola Chapelle grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti ką broliams reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai
užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m. paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams – Gyvenimo lai(š)kai*.
Sugrįžusį J. Meką taip pat užfiksuoja. 1971 m. – fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras Kapočius, o 1977 m. – Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų ir sudaryta ši paroda, o daugelis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą.
Dar būdamas Vokietijoje, 1948 m. J. Mekas parašo pirmąjį eilėraščių rinkinį Semeniškių idilės, į kurį sudeda visą gimtojo krašto ilgesį ir meilę. Šioje parodoje, kurią ir pavadinome eilėraščių
rinktinės vardu, turite unikalią galimybę išgirsti visus 26, paties J. Meko skaitomus eilėraščius.