Dovana Mamoms – tradicinio Japonijos šokio ir muzikos spektaklis

Tradiciniai renginiai

Garsi tradicinio japoniško šokio džiutamai atlikėja ir choreografė Tokidžio Hanasaki su gidajū-buši muzikos trupe atvyksta į Lietuvą, kur surengs šį užburiantį spektaklį. Tai unikali proga pamatyti XIX a. Kiote moterų (retas atvejis Japonijoje) sukurtą subtilų šokį ir išgirsti autentišką japoniškos muzikos skambesį.

Spektaklio programoje džiutamai šokis, akomponuojamas gidajū-buši pasakojamojo rečitatyvo, tristygio instrumento šiamiseno ir japoniškų fleitų šinobue ir nokan muzikos. Galėsite stebėti narsios XII a. japonų karžygės Tomoe bei Eglės žalčių karalienės istorijos interpretaciją.

Džiutamai mene atsiskleidžia tradicinė japoniško šokio forma mai, sukimasis ir trypimas, kurie nuo senovės laikų buvo maldos dievams išraiška. Taip pat ypatinga reikšmė suteikiama pauzėms tarp judesių. Visgi svarbiausias siekis yra sukurti erdvę, kurioje žiūrovai galėtų pajausti (ne vien pamatyti) rafinuotus pirštų judesius, pečių judėjimą ir akių žvilgsnį.

Gidajū-buši – tai lėlių teatro bunraku dalis, dramatiška naratyvinė muzika, pilna energijos ir emocijų. Vaidinti šiame teatre moterys ilgą laiką negalėjo, tačiau jos atlikdavo šią muziką. Dažniausiai gidajū-buši muziką atlieką du žmonės: pasakotoja (deklamuotoja) ir šiamiseno atlikėja.

Šinobue ir nokan – tai bambukinės fleitos, kurios yra svarbi tradicinių no ir kabuki teatrų muzikos dalis Japonijoje.

Spektaklis trijų dalių:

    1. Sanbaso. Tai ypatinga ritualinė daina ir šokis, atliekami Japonijoje per didžiąsias šventes, tokias kaip Naujieji metai. Šio tradicinio japoniško kūrinio variacija, kurią matysite, tai „gausaus penkių grūdų derliaus“ (jap. gokoku-hodžio) šokis, atliekamas su viltimi, kad įvairūs javai, tokie kaip ryžiai ir kviečiai, augs gausiai ir derlingai. Platesne prasme, tai malda, skirta įvairiapusei gerovei ir klestėjimui. Choreografija pasižymi įspūdingais „maldos žingsniais“, žengiamais ant žemės, kurioje dygsta ir auga grūdai.
    2. Tomoe. Šokis apie narsią XII a. pab. Japonijos karžygę Tomoe Godzen, perteikiantis jos gyvenimą ir žygius, santykius ir meilę. Tomoe šeima buvo glaudžiai susijusi su Kiso no Jošinaka, vėliau tapusiu karo vadu. Tomoe ir Jošinaka buvo vaikystės draugai ir, nors tais laikais buvo didžiulė atskirtis tarp vyrų ir moterų, užaugę jie abu visada kovojo kartu. Tomoe labiausiai žinoma dėl savo ištikimybės ir drąsos, kurią parodė 1184 m. Avadzu mūšio metu, kuriame Jošinaka mirė. Nors istoriškai nėra daug žinoma apie Tomoe, šiame spektaklyje pasakojama, jog po Jošinakos mirties, ji gyvena ramų gyvenimą, prisimindama savo draugą ir melsdamasi už jo sielos ramybę.
    3. Eglė žalčių karalienė. Tai japoniška šios žymios lietuvių liaudies pasakos interpretacija. Pasakojama, kaip keliaujantis vienuolis Seikai stabteli pailsėti po medžiu, o netikėtai pasirodžiusi moteris nupasakoja vietovės legendą – istoriją apie Eglę žalčių karalienę. Naktį vienuoliui pasirodo pati Eglės dvasia ir aprauda savo ir savo vaikų, pavirtusių medžiais, likimą. Vienuolis Seikai sukalba budistinę maldą Namu Amida Butsu ir dvasia pranyksta. Eglės rolę atlieka džiutamai šokėja, o vienuolio vaidmuo perteikiamas gidajū-buši pasakotojos balsu.

Atlikėjai:

Džiutamai: Tokidžio Hanasaki

Gidajū-buši pasakotoja: Košiko Takemoto

Gidajū-buši šiamisenas: Sansudzu Curudzava

Šinobue ir nokan: Hiakušiči Fukuhara

Renginį pristato: Tokijyo Hanasaki, Tokyo Club ir Japonų kultūros centras „Tsuru“, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus Miesto teatras, VšĮ „Bonsai studija“.