COM•MEDIA | „PELIKANAS“

Spektakliai

Oskaro Koršunovo teatras | Drama pagal Augusto Strindbergo pjesę „Pelikanas“ bei kitą autoriaus kūrybą procese

Režisierius: Naubertas Jasinskas
Scenografai: „random heroes“
Kompozitorius: Gintaras Sodeika
Video projekcijų autorius: Ričard Žigis
Šviesų dailininkas: Dainius Urbonis
Kostiumų dailininkas: Dominykas Levanas
Aktoriai: Alvydė PikturnaitėAurelijus PociusKipras MašidlauskasMatas SigliukasSaulius Ambrozaitis
Balsai: Kristupo SaboliausNauberto Jasinsko
Technikos vadovas: Mindaugas Repšys
Operatoriai: Augtumas Danielius HarnerGrigorijus Grigas Karachanovas

Trukmė: 1 val. 35 min.
Premjera: 2022 m. kovo 8 d.
Bilietai: 12 €, 17 €

Bilietus platina Alytaus miesto teatro kasa ir kakava.lt.


Visas mus supantis pasaulis pradėjo strigti ir byrėti į šipulius.

Augustas Strindbergas vėlyvosios kūrybos „kamerinių pjesių“ rinkinyje plėtoja naują formą, per kurią siekiama kitaip iškomunikuoti žmonių gyvenimo perspektyvas. Pjesėje „Pelikanas” emocinis bei veiksminis svoris perkeliamas nuo paviršutiniškų prie kiek labiau rafinuotų aplinkybių, primenančių, jog egzistuoja metafiziniai dėsniai, galintys veikti už fizinių dramos veiksmo ribų.

Kūrybinė komanda spektaklyje kvestionuoja šeimos sampratos būtinybę, analizuoja šeimoje kylančių smurtinių (fizinių, psichologinių ir hibridinių) poelgių priežastingumą, veikėjų asmeninius ir juos supančius aplinkos įvykius bei šių aspektų sąlyčio taškus.

Spektaklio režisierius, apmąstydamas kasdienio smurto dėmenis, kvestionuoja prigimtinės mąstymo strategijos aspektą:

„Dažnai nepasitikiu savo vaizduote. Tiksliau, negebėjimu mąstyti daugiasluoksniškai. O visa, kas atrodo daugiasluoksniška, tai veikiau didžiulis sutapimas, nei sąmoninga mąstymo strategija. Pavyzdžiui, kad suprastumėte tekstą, kurį jums kalbu, turite suvokti atskirų žodžių prasmes, iš kurių šis sakinys susideda. Tačiau bendrinė minties reikšmė neslypi pačiuose žodžiuose –  tai paskirų žodžių bei visumos junginys. <…> Ir tuomet kyla elementarus klausimas – ar galima pakeisti mąstymo strategiją? Ar išvis tai yra įmanoma? Atsitiktinai į mano rankas papuolė Gadameris ir jo hermeneutinio rato idėja. Pastarąjį galima apibrėžti kaip suvokimo mechanizmą, nuolat judantį pirmyn ir atgal, tarp „dalių“ ir „visumos“. Priešingybė – arba didžiulis papildinys mūsų linijinio pasaulio suvokimui. Įsivaizduokit, kad galėtumėte mąstyti ne tik duotuoju laiku, žodis po žodžio, vaizdinys po vaizdinio – o ir gebėti mąstyti daugiastruktūriškai. Pavyzdžiui, vienu metu suvokiant ne tik dabartį, o ir praeities ar net ateities galimus įvykius. Kaip tai mums visiems padėtų išvengti perteklinio smurto ir atvertų naujas tarpusavio komunikacijos galimybes“.