Vašku išrašyti margučiai.
Parodos atidarymas kovo 12 d. 17:30 val.
Lietuvių raštijoje margučiai minimi nuo 16 amžiaus. Lietuvos 11-13 amžių kultūriniuose sluoksniuose rasti akmeninis, kaulinis kiaušiniai, molinio glazūruoto kiaušinio liekanos, kas liudija juos buvus apeiginiais.
Lietuvoje kiaušiniai buvo marginami Velykoms, Atvelykiui, rečiau – Jurginėms ar Sekminėms. Manoma, kad pirmieji margučiai buvo vienspalviai, tiesiog nudažyti viena ar kita spalva, išgauta iš augalų. Du būdingiausi marginimo būdai, žinomi nuo 19 amžiaus pabaigos ir populiarūs iki šiol, yra raštų išrašymas vašku ir skutinėjimas.
Margutis- mažas didelis stebuklas. Šimtas, du šimtai, trys šimtai karšto vaško taškelių ir brūkšnelių ant vieno kiaušinio lukšto. Raštai juostiniai (begalybė), dviejų dalių (dangus ir žemė), trijų dalių (šventoji trejybė), keturių dalių (keturios gamtos stichijos, metų laikai, pasaulio šalys). Saulutės, žalčiukai, lapeliai, paukščio pėdelės, spinduliai – raštai kalba apie nuolat atsinaujinančią gyvybę, cikliškumą. Nė vieno atsitiktinio brūkšnelio. Kiekvienas rašto elementas tarsi raidė, iš jų susideda žodžiai, o iš žodžių – pasakojimai. Gimimo, augimo, sveikatos simbolis kiaušinis, tapdamas margučiu, įgauna dar stipresnę gyvybės teikimo galią.
Margučių išrašymo karštu vašku tradicija į mūsų šeimą atėjo iš 19 amžiaus pabaigos. Esu trečios kartos margučių margintoja. Margino mano močiutė Anelė (1896 - 1985), margina mama Danguolė Dikšienė (g. 1931), aš, Audronė Lampickienė, (g. 1966), taip pat – mano dukra Banga Vaicekauskienė (g. 1993). Tradicijos perėjimas iš kartos į kartą šeimoje – labai natūralu, o kartu nepaprasta, nes liečiamės prie gilios praeities ir tiesiame tiltą į ateitį. Taip pačiai ar labai panašiai karšto vaško brūkšnelius ant kiaušinio lukšto braukė mūsų protėviai, galbūt šį „metraštį“ rašys ir mūsų anūkai, proanūkiai.
Dalintis nuoroda el. paštu