Siekiant pažymėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Alytaus rajone, Raižių kaime, betarpiškai galima susipažinti su Lietuvos totorių gyvenimu.
Šis kaimas, kuriame apsigyveno totoriai, buvo įkurtas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. 1624–1631 m. Lietuvoje buvo atlikta generalinė totorių valdų revizija, Raižiuose surašyti 44 dūmai. 1795 m. atliktos Lietuvos gyventojų revizijos duomenimis Raižiuose gyveno 156 totoriai. 1923 m. Lietuvoje vykdyto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Alytaus apskrityje gyveno 675 totoriai (336 vyrai ir 339 moterys). Tai sudarė 0,62 % Alytaus apskrities gyventojų ir 69,37 % visos Lietuvos totorių bendruomenės. Totoriai daugiausiai gyveno Butrimonių apylinkėse. Ieškodami geresnio gyvenimo, dalis totorių išvyko į JAV ir Argentiną. Šiuo metu šalyje gyvena apie 2 tūkst. 500 totorių, iš jų daugiau kaip 400 Alytaus apskrityje, daugiausia Raižiuose, Butrimonyse ir Alytuje.
Manoma, jog 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė (dauguma totorių yra musulmonai). Šiandieninė kaimo mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Veikianti ir šiais laikais. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla).
.jpg)
A. Lavrėnovo ir J. Struckienės nuotr.
2010 m. birželio 26 d. netoli mečetės, ant kalnelio, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Jonas Jagėla). Paminklas pagamintas iš granito, 5,2 m aukščio. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392–1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, apatinėje – užrašas: „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“. Ta pačia proga prie mečetės sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.
E. I. Fedaravičiūtės ir G. Bernatavičiaus nuotr.
Raižių apylinkėse yra ne vienos valstybės saugomos totorių kapinės. Geriausiai iki mūsų dienų išlikę Raižių kaimo totorių penktosios senosios kapinės, vadinamos Beliavščizna. Įvairių formų akmeniniai, betoniniai, granitiniai paminklai su iškaltais rašmenimis arabų, rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Antkapinių paminklų yra visoje teritorijoje, išlikusių paminklų apie 300. Netoli yra veikiančios kapinės, antkapiniai paminklai šiuolaikiniai, išskirtinis bruožas – musulmoniškas pusmėnulis su žvaigžde.
J. Struckienės ir G. Bernatavičiaus nuotr.
Nemažai totorių iš Butrimonių apylinkių carinėje armijoje ir tarpukario (1918–1940 m.) Lietuvos kariuomenėje buvo aukšto rango karininkai. Lietuvoje totoriai pradėjo puoselėti daržininkystės tradicijas, ėmė auginti svogūnus, česnakus, agurkus. Su totoriais ant lietuviško stalo atkeliavo šimtalapis ir čeburekai.
Pasibaigus karantinui, laikantis visų saugumo priemonių, susipažinti su totorių gyvenimu šiose apylinkėse ir paskanauti tikro totoriško šimtalapio galima ekskursijos metu Raižiuose (reikia tartis iš anksto tel. +370 686 56 801).
Raižių k., Punios sen., Alytaus r.
Atsiliepimai