Alytus vienintelis miestas Dzūkijoje patekęs į didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Tai nutiko dar 2018 m., kai miesto šaligatviuose buvo įdėti trys Atminimo akmenys, prieš Antrąjį pasaulinį karą čia gyvenusiems žydams atminti. Šie Atminimo akmenys – tai visame pasaulyje šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Jos įrengiamos prie buvusių namų, mokymosi įstaigų ar darbo vietų, taip primenant, kad Holokausto metu nukentėjo arba žuvo konkretūs žmonės, kūrę vietos bendruomenes.
Šiuo metu yra įmontuota beveik 70 000 tokių atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Dzūkijos krašte tik Alytuje galima rasti šiuos Atminimo akmenis. Šiandien jų mieste yra šeši.
Gegužės 21-ąją minima Lietuvos tautinių bendrijų diena – tai puiki proga aplankyti šias Alytaus vietas ir prisiminti žmones, kūrusius miestą.
Bokšickių šeima
Pirmasis Atminimo akmuo Bokšickių šeimai prie jų namo, alytiškių vadinamo „namu su liūtukais“, įmontuotas 2018 m. Jis buvo skirtas Mendeliui Bokšickiui, žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui, advokatui, nužudytam Paneriuose 1941 m. 2019 m. atminimo akmenys padėti dar trims jo šeimos nariams – žmonai Šeinai Bokšickienei, nužudytai 1943 m. Paneriuose, bei sūnui Saadijai Bahatui (Bokšickui) ir dukrai Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei). Atminimo akmenų padėjimo ceremonijoje, kurią inicijavo Bokšickių šeima, dalyvavo iš Izraelio atvykęs Saadia Bahatas su žmona Judit, vaikais ir anūkais.
Šeimos namas ir šiandien sulaukia smalsių žvilgsnių, dėl laiptus į pastatą puošiančių liūtukų figūrų. Namas pastatytas 1911 m. Bokšickiai mieste buvo labai mėgiami ir žinomi dėl M. Bokšickio veiklos – 1918-aisiais, atkūrus Lietuvos valstybingumą, jis aktyviai dalyvavo vietos savivaldos institucijų kūrime ir įvairių draugijų veikloje, kelis kartus buvo išrinktas į Alytaus miesto tarybą, vadovavo savanorių gaisrininkų komandai. Šeina Bokšickienė vadovavo Lietuvos sionistų moterų draugijos Alytaus skyriui.
Inžinerinių sugebėjimų turėjęs M. Bokšickis buvo sukonstravęs elektra varomą vandens siurblį, todėl jų namas buvo pirmasis Alytuje, kuriame vanduo bėgo iš čiaupo.
1939 m. šeima išsikėlė gyventi į Vilnių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, pavyko išsigelbėti ir sūnui.
Vilniaus g. 27, Alytus
Hiršas Kalmanavičius
Šiam mokytojui Atminimo akmuo 2018 m. buvo įmontuotas šaligatvyje prie buvusios Alytaus žydų mokyklos pastato. Po Pirmojo pasaulinio karo, iš Rusijos gilumos, 1921 m. Hiršas Kalmanavičius grįžo į Alytų, tais pačiais metais jam buvo išduotas Lietuvos respublikos pasas. Nuo pat grįžimo iki 1940 m. Hiršas dirbo Alytaus žydų vidurinėje mokykloje. Vėliau ši mokykla pavadinta Alytaus žydų privatine progimnazija. Jo dėstomi dalykai buvo geografija, istorija, hebrajų kalba ir tikyba (žydų). Mokykla keletą kartų keitė savo adresą, ne visi jie žinomi, tačiau kai 1922 m. Hiršas Kalmanavičius pradėjo joje mokytojauti, mokykla buvo įsikūrusi Užuolankos g. 22 (dabar Užuolankos g. 30).
1941 m. naciams užėmus Alytų Hiršas Kalmanavičius buvo nužudytas.
Šmuelis Beiralas
Verslininkui, visuomenės veikėjui Šmueliui Beiralui Atminimo akmuo 2018 m. buvo įmontuotas šaligatvyje prie buvusių jo namų. Šmuelis Beiralas atkūrus Lietuvos valstybingumą (1918 m.), aktyviai dalyvavo Alytaus miesto ir apskrities savivaldos institucijų kūrime, Alytaus savanorių gaisrininkų draugijos veikloje, buvo ilgametis valdybos narys. Alytaus žydų liaudies banko valdybos narys. Buvo aktyvus įvairių lietuvių ir žydų draugijų narys.
1942 m. nužudytas Vidzgirio miške.
Pulko g. 1, Alytus
Atsiliepimai