Prasideda 23-iasis Europos kino festivalis „Scanorama“. Programa kino teatre „Dainava“
Kinas visada prasideda nuo žvilgsnio – nuo to neapčiuopiamo momento, kai įsmeigi akis į ekraną ir pajunti, kad ten, tarp šviesos blyksnių ir tylos, esi tu pats.
„Scanorama“ kviečia į kelionę, kurioje kinas tampa ne stebėjimu, o atpažinimu. Čia realybė susilieja su vaizduote, o kasdienybės detalėse išryškėja mūsų pačių portretai – trapūs, prieštaringi, gyvi.
Festivalio organizatoriai numato kino filmų programą, kurioje atsispindi svarbiausios šiuolaikinio Europos kino kryptys – dialogas tarp skirtingų kartų ir kino tradicijų, klasikinių formų ir eksperimentų derinimas, pagarba turtingai kino istorijai bei dėmesys naujiems, dar tik kylančių kūrėjų balsams.
„Festivalio programą visada lemia vertybinis kursas – svarbiausiu kriterijumi mums yra meninė vertė, kuri nulemia ir jau susiklosčiusios festivalio programos struktūros korekcijas, ir atskirų filmų pasirinkimus“, – cituojama festivalio įkūrėja ir vadovė Gražina Arlickaitė.
Lapkričio 13–23 dienomis – „Scanoramos“ šviesa vėl sugrįžta į didįjį ekraną Alytuje, kino teatre „Dainava“.
„Kiekvienas „Scanoramos“ seansas – tarsi mažas atradimas. Džiaugiamės galėdami šiuos atradimus patirti kartu su žiūrovais „Dainavoje“, teigia kino teatro direktorė Simona Butrimienė.
Filmų programa kino teatre „Dainavoje“ (Sporto g.2, Alytus):
LAPKRIČIO 13 D. 17:30 val.
„Ką palieka meilė“ (rež. Hlynur Pálmason)
Sulaukęs didingos epinės drobės „Prakeikta žemė“ sėkmės tarptautiniuose festivaliuose Hlynuras Pálmasonas sugrįžta į ekranus Kanuose pristatydamas švelnų ir siurrealų yrančios šeimos portretą „Ką palieka meilė“. Magnusas gyvena atskirai nuo Anos, bet vis dar lankosi jų bendruose namuose, kur liko trys poros vaikai. Kartu jie žaidžia krepšinį, eina į žygius, renka uogas, grybauja. Laiko tėkmę liudija tik rūdžių žymės, įsispaudusios Anos drobėse ir besikeičiantys metų laikai Islandijos kraštovaizdyje. Ar visa tai realybė, o gal tik vienišo, meilės pasiilgusio vyro sapnas? Ar baigiasi tai, kas tikra? Šių metų „Scanoramos“ atidarymo filmas paprastai, šiltai ir jautriai kalba apie didžiausią išliekančią gyvenimo vertybę – meilę.
LAPKRIČIO 14 D. 20:30 val.
„Tylioji draugė“ (rež. Ildikó Enyedi)
Naujajame Ildikó Enyedi filme iki tūkstančio metų augti galintis ginkmedis tampa senovės būtybe, istorijos liudininku, draugu. Trys laisvai susiję epizodai, – apie pirmąją botanikę Marburgo universitete 1907 m., pelargoniją tyrinėjančią studentę 1972 m. ir neurochirurgą 2020 m., atradusį paslaptingą ryšį tarp žmonių ir augalų, – atiduoda garbę augalijos pasauliui, o ramus, tylus filmo ritmas tarytum pasiūlo stebėti ryšio ir prasmės ieškančius veikėjus iš didžiulio, tyliai stūksančio medžio perspektyvos.
LAPKRIČIO 15 D. 12:30 val.
„Maja, sugalvok pavadinimą“ (rež. Michel Gondry)
Maja ir jos tėtis, garsus prancūzų režisierius Michelis Gondry, gyvena skirtingose šalyse. Kiekvieną vakarą jis paprašo dukrelės sugalvoti pavadinimą naujai animuotai istorijai, kurioje mergaitė atliks pagrindinį vaidmenį. Istorijose ir vaikams, ir suaugusiesiems vaizduojami ne tik šiandien augančiam žmogui svarbūs pasauliniai įvykiai, bet ir jautriai perteikiamas nuoširdus bei kūrybiškas tėčio ir dukros bendravimas. Berlyno festivalyje filmas laimėjo „Krištolinį lokį“ už geriausią filmą jaunajai auditorijai.
18:00 val.
„100 litrų aukso“ (rež. Teemu Nikki)
Taina ir Pirko – seserys, kaimelyje pagarsėjusios savo verdamu sahti – stipriu suomišku alumi. Kai merginos išmaukia visą vestuvėms skirtą partiją, per 24 valandas jos turi gauti 100 litrų alaus. Populiariausioje šių metų Suomijos komedijoje linksmai parodomi suomiško bendravimo ypatumai, kartu užduodant ir nebanalius klausimus: pagiringoje odisėjoje sesėms galiausiai teks pripažinti, kad suomiškąjį auksą jos visgi mėgsta gerokai per daug.
20:00 val.
„Ledo bokštas“ (rež. Lucile Hadžihalilović)
Iš globos namų pabėgusi šešiolikmetė Žana pasislepia kino studijoje, kur dienomis filmuojama „Ledo karalienės“ ekranizacija. Mergaitė susižavi kaprizinga pagrindinio vaidmens aktore Kristina ir įsitraukusi į filmavimus, pavojingai su ja suartėja. Šiuolaikinė Anderseno pasakos interpretacija – sapniškas ir tamsus coming-of-age pasakojimas apie vaikiško tyrumo praradimą patekus į sudėtingus suaugusiųjų geismo bei kontrolės labirintus. Lucile Hadžihalilović „filmas filme“ su Marion Cotillard ir Gaspardu Noé Berlyne pelnė „Sidabrinį lokį“.
LAPKRIČIO 16 D. 18:00 val.
„Kontinentalis, 2025-ieji“ (rež. Radu Jude)
Orsolija – Transilvanijos regione dirbanti antstolė, iškviesta iškeldinti šiltame rūsyje besiglaudžiantį Ijoną. Pastatas bus griaunamas, o vietoje jo statomas viešbutis „Kontinental Boutique“. Ijonui duodama laiko susirinkti daiktus, bet grįžusi Orsolija randa jį nusižudžiusį. Graužiama kaltės ji desperatiškai ieško aplinkinių supratimo, tačiau tai nėra taip lengva nacionalistinėje, religingoje, moralinės krizės ištiktoje Rumunijos visuomenėje. Kandžiausias šių dienų kino satyrikas Radu Jude, telefonu nufilmavęs „Kontinentalį 2025-ieji“, atsispiria nuo Roberto Rosselinio filmo „Europa, 1951-ieji“. Režisierius negailestingai kritikuoja šiandieninę būstų krizę Europoje ir perėjimo iš socialistinės į kapitalistinę santvarką padarinius. Filmas pelnė „Sidabrinį lokį“ už geriausią scenarijų.
LAPKRIČIO 17 D. 18:00 val.
„Šviesa“ (rež. Tom Tykwer)
Bohemiškame bute Berlyne gyvenantys Engelsai gyvena nelaimingus, individualius gyvenimus. Be bendrų namų, regis, šeimos narių daugiau niekas nesieja. Mirus jų tvarkytojai, namuose įsidarbina sirų imigrantė Fara. Mergina pasiūlo disfunkcinei šeimai išbandyti eksperimentinį gydymą šviesa. Legendinės juostos „Bėk, Lola, bėk“ režisieriaus Tomo Tykwerio filmas, atvėręs šių metų Berlyno kino festivalį, komentuoja apatišką šiandieninę Vokietijos visuomenę pasaulinių įvykių kontekste.
LAPKRIČIO 18 D. 18:00 val.
„Naujoji banga“ (rež. Richard Linklater)
1959-aisiais Jeanas-Lucas Godard’as trokšta pagaliau išgarsėti kaip režisierius, pavyduliaudamas kolegoms „Cahiers du cinema“ kritikams Truffaut ir Chabroliui. Jis nori sukurti nuoširdų ir sąžiningą filmą, tad Paryžiaus gatvėse ima filmuoti „Iki paskutinio atodūsio“, varydamas iš proto savo prodiuserį bei ignoruodamas pagrindinės aktorės Jean Seberg reikalavimus. Kanuose pristatyta amerikiečių režisieriaus Richardo Linklaterio vizija apie svarbiausio „Naujosios bangos“ filmo sukūrimą atkartoja ne tik šios juostos manierą, bet ir veržlią nepriklausomos kūrybos ir laisvės dvasią.
LAPKRIČIO 19 D. 17:30 val.
„Kika“ (rež. Alexe Poukine)
Kikos – mamos, žmonos ir socialinės darbuotojos – gyvenimas apsiverčia jai karštai įsimylėjus kitą vyrą. Tačiau atsidavusi jausmams, ji staiga netenka mylimojo ir lieka viena, nėščia ir įsiskolinusi. Kad sudurtų galą su galu, Kika įsitraukia į sekso paslaugų rinką. Kanuose pristatytas filmas, tarsi šių laikų ironiška „Graži moteris“ prabyla apie vienišų mamų realybę ir jų nelengvą kelią į ekonominę nepriklausomybę.
LAPKRIČIO 20 D. 17:30 val.
„Kurčia“ (rež. Eva Libertad)
Keramikė Anchela – kurčia, jos vyras Ektoras – girdintis. Pora laukiasi pirmagimio, tačiau jaunus tėvus slegia nežinia: ar vaikelis girdės? Kaip jis supras savo mamą? Anchelai pratinantis prie motinystės visuomenėje, kuri jos nepriima, Ektoras vis sunkiau laviruoja tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių. Festivalių favoritu tapęs autentiškas bei reikalingas pasakojimas – autobiografinė Miriam Garlo, Anchelos vaidmenį sukūrusios aktorės, istorija, kurioje tyrinėjama retai kino ekranuose matoma kurčiųjų motinystės tema.
LAPKRIČIO 21 D. 16:00 val.
„100 litrų aukso“ (rež. Teemu Nikki)
Taina ir Pirko – seserys, kaimelyje pagarsėjusios savo verdamu sahti – stipriu suomišku alumi. Kai merginos išmaukia visą vestuvėms skirtą partiją, per 24 valandas jos turi gauti 100 litrų alaus. Populiariausioje šių metų Suomijos komedijoje linksmai parodomi suomiško bendravimo ypatumai, kartu užduodant ir nebanalius klausimus: pagiringoje odisėjoje sesėms galiausiai teks pripažinti, kad suomiškąjį auksą jos visgi mėgsta gerokai per daug.
LAPKRIČIO 22 D. 18:00 val.
„Nutikimas su fortepijonu“ (rež. Quentin Dupieux)
Interneto žvaigždė, išgarsėjusi „Jackass“ stiliaus šokiruojančiais vaizdo įrašais, po nelaime pasibaigusio filmavimo apsistoja kalnų namelyje su asmeniniu asistentu. Tačiau jos poilsį nutraukia žurnalistė, šantažo būdu pareikalaujanti iš garsenybės interviu. Penkioliktas ir, ko gero, ciniškiausias Quentino Dupieux filmas kritikuoja meno industrijos pasaulį ir spektaklių ištroškusią, vienišumo kamuojamą visuomenę.
20:00 val.
„Drakula“ (rež. Radu Jude)
Šiemet Lokarno kino festivalyje pristatytas Radu Jude pasiūlo savo interpretaciją apie garsiausią, daugybę sykių ekranizuotą Transilvanijos veikėją. Režisierius kanda pačiam Drakulos mitui į keistą popuri jungdamas nebyliojo kino, tiktoko, pornografijos estetikas. „Drakuloje“ vampyriškumas tyrinėjamas nuo sociopolitinio iki erotinio lygmens, o žiaurusis Vladas Drakula, įkvėpęs garsaus romano herojų, filme pasirodo esantis ne mažesnis kraujasiurbys nei šių dienų vampyras dirbtinis intelektas. Ar Drakula, gyvas tik kitų energija, pats nėra tapęs išnaudojimo auka, klausia kino pankas Radu Jude?
LAPKRIČIO 23 D. 18:00 val.
„Traukiniai“ (rež. Maciejus J. Drygas)
„Scanoramos“ uždarymo filmas – „Traukiniai“ – kelionė per šimtmetį, kuriame pažangos šviesa ir istorijos tamsa susilieja į vieną judesį. Lenkų dokumentinio kino meistras Maciejus Drygas iš archyvinių kadrų kuria galingą vizualinę simfoniją – tylų, bet negailestingą pasakojimą apie žmogaus troškimą važiuoti pirmyn, net kai kelias veda į pražūtį. Traukiniai čia tampa mūsų civilizacijos metafora: jie veža idėjas, žmones, karus ir viltis, kol galiausiai nebeaišku, kas ką valdo – žmogus geležį ar geležis žmogų.
Bilietai jau parduodami!
https://kinasdainava.lt/filmai
Kino teatro ,,Dainava''' komunikacijos skyriaus informacija.
Atsiliepimai