Pasivaikščiojimo vietos gryname ore

Ieškote kur aktyviai ir saugiai praleisti laisvalaikį? Siūlome jums atrasti gražiausias Alytaus krašto vietas, skirtas aktyviam laisvalaikiui ar ramiam poilsiui. Pasigrožėti peizažais kviečiame keliaujant po parkus, pažintinius takus ar rekreacines zonas:

Jaunimo parkas – šis parkas pilnas spalvų, o jame stūksančios skulptūros spalvotame peizaže atrodo nuostabiai!

Jaunimo parkas įkurtas 1982 metais. Jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa.

                                             A. Lavrėnovo nuotr.

 

                                           J. Baranowski nuotr.

Kurorto parkas – pagrindinis jo akcentas - Didysis ir Mažasis Dailidės ežerėliai, aplink kuriuos nutiesti pasivaikščiojimo takai.  Čia įrengti paplūdimiai, mediniai lieptai, dviračių takai, pavėsinės su laužavietėmis, treniruoklių aikštelės ir poilsio zonos, paplūdimio tinklinio, vaikų žaidimo aikštelės. Per visą miestą besitęsiantis pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengtas ant XIX a. supilto geležinkelio pylimo, per Kurorto parką atveda iki pat aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto.

97,1 ha Kurorto parkas įkurtas natūraliame pušyne 1930 m. Jis prasideda už Laisvės Angelo aikštės ir tęsiasi palei Sveikatos taką iki Nemuno upės Dainų slėnyje. Parko skverelyje greta Laisvės Angelo aikštės stovi tautos kančių įamžinimo memorialas „Nurimęs varpas“ , įrengtos lauko muzikos instrumentų, vaikų žaidimo aikštelės.

Vidzgirio botaninis draustinis – kur daugiau galima pakvėpuoti tyru oru jeigu ne miške?! O jei dar jame įrengtas 9 km. pažintinis takas, kuriuo galima pasiekti Nemuno pakrantę ir Radžiūnų piliakalnį! Pirmyn!

Vidzgirio botaniniame draustinyje driekiasi pažintinis gamtinis takas. Jis  prasideda prie informacinio stendo Pulko ir  Vidzgirio gatvių  sankirtoje. Visame miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą. Įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško gyventojus, krypties ženklai, padedantys orientuotis take ir savarankiškai pažinti šį nuostabų gamtos objektą. Visas takas – ne žiedinis, susipažinus su nepakartojama gamta, juo galima nueiti iki nuotykių parko „Tarzanija“. Draustinio teritorijoje, Nemuno kairiajame krante, stūkso Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete.

Punios šilas – ypatingas gamtos perlas, apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa.

Šilas - vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu, apsuptas vandeniu iš visų pusių. Verta apsilankyti miško muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios girininkijos patalpose. Muziejuje nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, miško versluose naudoti įrankiai. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis, per 160 metų išaugusi iki 42 m aukščio ir 65 cm skersmens. Įdomu pavaikščioti ąžuolų alėja, kurioje įspūdingesniems medžiams suteikti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai, netoliese – buvusi „Dainavos“ apygardos partizanų štabo žeminė. „Žaltės slėnis“ - tai buvusio Smalinyčios kaimo vietoje įkurtas skulptūrų parkas. Įėjimą į slėnį puošia meistriškai išdrožinėti dviejų žalčių vartai. Aikštelės centre iš didžiulio akmens iškaltas akmeninis aukuras, kurį saugo vaidilutės bei senovės lietuvių dievas Perkūnas. Virš Nemuno upės pakilęs 62 m., apaugęs medžiais ir krūmais stūkso Panemuninkų skardis.

                                             M. Kelminskaitės nuotr.

Žuvinto biosferos rezervatas – paukščių karalystė. Kviečiame ja pasigrožėti nuo Žuvinto ežere įrengto pažintinio tako.

Žuvinto ežero gamtos take galima betarpiškai stebėti ir girdėti niekad nenurimstantį Žuvinto ežero gyvenimą.

Didžiausia Lietuvoje šlapynė - Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru, yra tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija. Atnaujintoje lankytojų centro ekspozicijoje galima susipažinti su Žuvinto gamtos vertybėms ir rezervato istorija, patirti Žuvinto gamtos gyvenimo įspūdžių, susipažinti su ežero ir migruojančiais paukščiais, aukštapelkės augalais ir gyvūnais, sužinoti rezervate saugomo miško paslapčių.

                                             A. Lavrėnovo nuotr.

Nemunaičio rekreacinė zona – nepraleiskite progos pasivaikščioti Nemuno pakrantėje nutiestu akmeniniu taku. Panorama – užburianti!

Nemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Panemunėje nutiestas akmenimis grįstas poilsio takas, netoli Nemune panirusio Klebono akmens yra apžvalgos aikštelė, laužavietė, įrengta poilsiavietė su stalais ir suolais prie iš žemės gelmių pulsuojančio šaltinėlio. Einant pakrante pasroviui galima pasiekti Nemunaičio klintinių tufų atodangą, dar kiek toliau - ir Nemuno beveik nuplauto Nemunaičio piliakalnio išlikusią dalį.

Muiželėnų miško rekreacinė zona – iš čia atsiveria panorama į aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltą. Pasigrožėkite!
Muiželėnų miško rekreacinė zona yra už Alytaus piliakalnio, šalia Nemuno, greta „Baltosios rožės“ dviračių ir pėsčiųjų tilto. Poilsiavietėje įrengtos pavėsinės, laužavietės, suoliukai. Vaikams įrengtos smėliadėžės, sūpynės, buomai, kopėčios. Netoli Nemune stūkso mitologinis Klebono akmuo.

Gamtos takas nuo "Dzūkijos dvaro" panemune iki Radžiūnų piliakalnio“Dzūkijos dvarą” supa unikalus gamtovaizdis – Nemunas, didingi Dzūkijos miškai ir žaismingos kalvos. 

"Dzūkijos dvaras" stovi visai šalia Vidzgirio miško (452 ha) botaninio draustinio, ant vaizdingo Nemuno kranto. Vidzgirdo miškas – unikalus gamtos kampelis, kuriame veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Nenuostabu, kad jis paskelbtas botaniniu draustiniu. Tiems, kurie domisi gamta, istorija ir mėgsta paklajoti, čia įrengtas ekologinis pažintinis takas, vedantis iki Radžiūnų piliakalnio. Radžiūnų piliakalnis stūkso Nemuno kairiajame krante. Jis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku. ŠV papėdėje 1 ha plote yra II–V a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2002 m.). Iki 53 cm storio jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, geležinis įtveriamasis tribriaunis strėlės antgalis. Jei tikėsime padavimais, tai piliakalnį supylė du broliai kunigaikščiai, kad galėtų apsiginti nuo priešų.